Kavos pupelių apdorojimo būdai

Kavos apdorojimo būdai

  Kavos apdorojimas yra dar vienas svarbus kavos pupelių kelio iki mūsų puodelio etapas. Įvairūs apdorojimo būdai skirtingai atskleidžia skonį, procesas užima skirtingą laiką ir reikalauja skirtingų pastangų. Šiandiena surinktai kavai dažniausia naudoja du apdorojimo būdus - šlapią (drėgną) ir sausą.
Iš pradžių kavos apdorojimas buvo tik būdas išgauti pupeles iš kavos uogų. Gamintojai naudodavo apdorojimo metodą, kuris labiausiai tinka jų klimato sąlygoms, ir niekas nesusimastė apie skonį.
Vėliau paaiškėjo, kad kavos apdorojimas stipriai veikia puodelio skonį. Pavyzdžiui, esant toms pačioms auginimo ir ruošimo sąlygoms, šlapiai apdirbta kava bus rūgštingesnė nei natūraliai, arba sausai apdorota kava.
Apdorojimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo oro sąlygų. Jei klimatas yra sausas ir karštas - naudojamas natūralius arba sausas kavos apdorojimo metodas. Jis taip pat naudojamas dėl mažos kainos ar riboto vandens kiekio, pavyzdžiui, Etiopijoje, Jemene ir Brazilijoje.
Šlapias apdorojimo būdas dažnai naudojamas drėgname klimate. Jis leidžia greičiau išdžiovinti uogas ir išvengti derliaus sugadinimo.

Sausas apdorojimas. Kodėl šio metodo kavos pupelės yra saldesnės?

  Džiovinimas uogose yra klasikinis kavos pupelių apdorojimo būdas. Jis buvo naudojamas nuo pat kavos gamybos pradžios.
Natūraliai apdorojant, ūkininkai išdžiovina kavos uogas kiemo betono aikštelėse. Paprastai tai trunka iki keturių savaičių. Kai kuriuose ūkiuose naudojamos specialios džiovinimo mašinos paskubinti procesą.
Kavos uogos džiūsta kartu su pupelėmis, todėl cukrus iš minkštimo ir glitimo lieka pupelėse. Taip natūralus apdorojimas suteikia kavai tankesnį kūną ir didesnį saldumą.
Dabar sausas arba natūralus apdorojimo būdas vėl plačiai naudojamas. Kavos pramonė yra orientuota į skonį, o natūralus apdorojimas gali suteikti labai ryškų skonį ir aukštus įvertinimus, jei jis atliekamas kokybiškai. Apie 60% kavos pasaulyje apdorojama būtent šiuo būdu.
Kitaip šis metodas gali būti vadinamas: natūralus, sausas, neplautas, natural, dry, fruits dried, sun dried, unwashed.

Šlapias (arba drėgnas) apdorojimas.

  Šlapias (arba drėgnas) apdorojimas skiriasi nuo sauso tuo, kad minkštimas pašalinamas fermentacijos būdu ir po to nuplaunamas vandeniu. Šis metodas atsirado, kai europiečiai savo kolonijose pasodino kavamedžius. Indonezijoje, Kuboje ir Centrinėje Amerikoje dėl drėgno klimato buvo sunku džiovinti uogas - derlius dažnai tiesiog pasidengdavo pelėsiu. Bet kavos vartojimas augo ir reikėjo greitesnio kavos pupelių apdorojimo metodo. Todėl 1850-aisiais britai savo kolonijoje Jamaikoje išrado šlapią apdorojimo būdą.
Laikui bėgant, šlapias apdorojimas pradėjo išstumti natūralų: jis buvo vienintelis, kurį galima kontroliuoti, todėl kava buvo geresnės kokybės. Esant vienodoms auginimo sąlygoms, toks apdorojimas suteikia švaresnį ir rūgštesnį skonį.

Šio metodo esmė:
1.    Pirma, kavos uogos išvalomos nuo odos – šis etapas vadinamas depulpacija.
2.    Vėliau jos fermentuojamos. Uogos paliekamos fermentacijos bake su vandeniu arba be jo. Bakterijos, mielės ir kiti mikroorganizmai sukelia fermentacijos procesą ir taip sunaikina minkštimą ir glitimą.
3.    Po to minkštimo ir glitimo likučiai nuplaunami vandeniu ir kavos pupelės džiovinamos.

Fermentacijos procesas trunka nuo 12 iki 24 valandų. Šio metodo dėka gaunamos švarios, lygios aukščiausios kokybės kavos pupelės.
Tačiau šis metodas turi didelių sunkumų, kurių pagrindinis yra labai didelio vandens kiekio poreikis - iki šimto litrų vandens dešimčiai kilogramų žalios kavos apdorojimui.
Kitaip šis metodas gali būti vadinamas: plaunamas, washed, fully washed.

NB: Kaip atskirti kokiu metodu buvo apdorotos kavos pupelės? Pažiūrėkite į kavos pupelės griovelį: jeigu kavos pupelė turi šviesia juostelę – buvo naudojamas šlapias apdorojimo metodas.