Intriguojanti kavos plitimo istorija Europoje ir sąsajos su „velniu“

    Neseniai spėjome prisiliesti prie kavos atsiradimo istorijos tolimojoje Etiopioje ir susipažinti iš ten kilusia legenda. Šį kartą kviečiame ir vėl atsipalaiduoti, užsikaisti kavos puodelį ir leistis su Kava96 pažinimo kelionę ir jau dabar apžvelgsime kavos kelionę Europoje.

    Nors arabai kavą laikė tik jiems priklausančiu gėrimu, kavos pupelių išplitimas po likusį pasaulį buvo tiesiog neišvengiamas. Iki tol neragauto nakties juodumo gėrimo atsiradimą Europoje galime padėkoti Venecijos pirkliams, kurie pirmieji pradėjo gabenti kavos pupeles iš islamiškojo pasaulio nedideliais kiekiais ir jau XVII amžiuje šis gėrimas tapo prieinamas Europoje. Tačiau kaip ir bebūtų keista, europiečiai į šį tonizuojantį gėrimą iš pradžių žiūrėjo su nepasitikėjimu ir baime, o bažnyčia kavą praminė „velnio išmislu“.

    Krikščioniškoji bendruomenė įvairiais būdais siekė kavos uždraudimo, bet net tikinčiųjų tarpe pasitaikė viena juoda avis – popiežius Klementinas VIII. Kartą paragavęs kavos pupelių gardaus nuoviro, taip susižavėjo šio gėrimo savybėmis, kad net suteikė dieviškosios rankos palaiminimą. Dingus „velnio gėrimo“ etiketei, netrukus didžiausiuose Europos miestuose ėmė atsidarinėti pirmosios kavinės bei pradėjo vystytis kavos gėrimo kultūra. Kava pakeitė kitus įprastus ryto gėrimus – alų ir vyną, o žmonės pastebėjo, kad vietoje lengvo apsvaigimo juos užplūsta energijos antplūdis, kuris teigiamai nuteikia naujai dienai.

    XX amžiaus pradžioje kavos rinkoje atsirado dvi pagrindinės naujovės, kurios ir padėjo įsibėgėti kavos rinkai. Pirmasis išradimas – kava galėjo būti užšaldoma ir išdžiovinama, taip atsirado tirpi kava. Antrasis išradimas – vakuume supakuota kava. Taip kava neturėdavo reakcijos su oru ir nesioksiduodavo, bei galėjo būti transportuojama į tolimiausius pasaulio kampelius. Pagaliau kava tapo prieinama visiems, kadangi ankščiau ja mėgautis galėdavo tik aukšto socialinio sluoksnio gyventojai. Civilizacijai nepaliaujamai judant į priekį, su ja koja kojon žengė ir kava. Kavos gėrimas tapo daugiau socialiniu kultu ar net ritualu, o ne tik vieno iš energijos atstatymo būdų. Apie 2002-uosius metus, kavos pasaulyje imta labiau vertinti šio gėrimo skaidrumą. Kavos mėgėjai tapo ne tik labiau apsišvietę, tačiau ir labiau abejingi ar net ciniški vertindami kavą. Atsirado abejonių dėl kavos pupelių kilmės, skrudinimo profilių, bei pupelių kokybės.

    Atsirado atskirtis tarp specializuotose parduotuvėse parduodamos kavos ir prekybos centruose sustatytos kavos, kadangi kainos pradėjo skirtis bent porą kartų. Taip atsitiko dėl poros priežasčių. Pirmoji priežastis yra tai, kad pradėta nurodyti ne tik žemynus ar šalis, iš kurių atvyksta kavos pupelė, tačiau ir konkretūs regionai ar net ūkiai. Tai paveikė pačių kavos pupelių skrudinimo profilius, kadangi norėta atskleisti natūralias kavos natas, kuriomis pasižymi tik to regiono ar ūkio kava, o tai įmanoma tik šviesaus arba vidutinio skrudinimo atveju. Tai yra visiškai priešinga filosofija prieš tai vyravusiai nuomonei, jog kava turi išlikti paprasta ir kasdieniška. Tokį kavos skonį galima išgauti skrudinant kavos pupeles tamsesniu skrudinimo profiliu, bei varijuojant kavos pupelių proporcijomis mišiniuose, kas padeda visuomet išlaikyti panašų kavos skonį.

    O kokį skrudinimo būdą labiau mėgstate jūs?